MIRTIS IR MAŽIAU SVARBŪS DALYKAI. Slaugytojos užrašai: jautrios, graudžios ir skaudžios istorijos apie kasdienes akimirkas, pasiaukojantį medikų darbą ir sudėtingus jo užkulisius + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Tai knyga, kurios perskaitymas yra daug prasmės gyvenimui dovanojantis dalykas. Imi vertinti dalykus, apie kuriuos anksčiau net nesusimastydavai. Rekomenduoju kiekviena, nebijančiam pagalvoti ir apie savo baigtinumą.

Neprofesionalus bandymas supaprastinti Mirties sąvoką, tačiau ši Sakralinė būties neišvengiamybė autorės perteikiama primityviai( dažnai- net brutaliai).Netikęs humoras, ryškinamas kažk.savikūros kaimiškais žargonais mirties/ligos momentais kartais kelia net pasišlykštėjimą. Labai ne kas

Arogancijos ir manymo, kad autore viska zino geriausia persmelktas kurinys, kurio nerekomenduoju

Labai daug susireikšminimo, visažiniškumo ir teisuoliškumo, toks užkalniškiškas rašymo stilius... Atmetus visa tai - skaityti įmanoma.

Pradžia visai patiko - ir tos šiurpios, ir šviesios istorijos. Pamatai, koks skirtingas gali būti žmonių santykis su liga ir mirtimi, ir koks nelengvas yra slaugytojų darbas. Tiesa, teko atsisakyti įpročio skaityti pusryčiaujant, nes tie detalūs pūvančios mėsos aprašymai... Nu kažkaip... Bet suprantu, kad jų irgi reikia. Gaila, kad pabaiga sprogo kaip pritvinkęs pūlinys, parodydamas kitą empatiškosios slaugytojos pusę arba tai, kas nutinka, kai žmogus tokį sunkų darbą dirba per ilgai. Pagieža, teisuoliškumas, susireikšminimas, bandymai suvesti asmenines sąskaitas su viršininke ar papildomai mokėti nenorinčiais klientais, kurių giminaičių rūras tenka valyti... Buvo labai neskanu.

Manau žmogus sieloje yra niurzgus ir nusivylę viskuo. Taip apie mirtį reikia kalbėti, bet ne iki fanatizmo.

Kai kurie momentai sudomino, bet visumoj per knygą eina autorės pasaulio teisuolės filosofija, kurią skleidžia, ir tas susidievinimas labai jaučiasi.

Nors ir pati esu slaugytoja, knyga nepatiko. Pirmiausia tai ta pasakotojos kalba - nei tai senoviška, kažkokia tapais tarmiška, lyg tai turėtų būt juokinga..Kažkaip... Ir tas nuolatinis verkšlenimas - ne man

Puiki knyga. Nors pagrindinė perspektyva yra iš slaugytojos/slaugytojo darbo ir patirčių pozicijos, tačiau jautriai atskleidžiama ir paciento perspektyvą. Į pacientą žvelgiama per jo orumo prizmę, o tiems, kurie praleido laiko ligoninėje ar slaugė artimąjį, turėtų būti svarbu suvokti kaip jie yra matomi. Knyga aktuali visiems dirbantiems toje srityje, susiduriantiems su priežiūra, bet ir tiems, kurie yra slaugomi, kad nepamiršti savo orumo. Tiks ir visiems kitiems, kad pažintų pasaulį, kuris kažkada gali laukti.

Labai patiko, kadangi gyvenime turėjau patirties su slauga namie, oj kaip dar švelniai realybė parašyta. Stilius smagus, lengvai skaitomas. GYvenimiška patirtis su tuo medicininiu juodu humoru/lašu cinizmo, be jo tokiam darbe niekaip, nes sudegsi. Pirmas skyrius apie mirtį namie buvo iki ašarų, nes dar pati pamenu laikus kai namie mirdavo, namie šarvodavo ir pro langą nešdavo,o kaimynai ir be telefonų sužinodavo, ateidavo padėt. Kažkam,kas sakė,kad erzino verkšlenimas dėl nevertinimo- o jis teisingas, nes nevertina pirmiausia patys daktarai, elgiasi kaip nesuprasi su kuo net prie pacientų, jau nekalbant apie soc sistemą, kurioje seselė, ups šiuo metu jau slaugytoja, išdirbusi 38 metus gauna 300eur pensiją(a.a. močiutė dirbo labai gerai žinau kokios ten rietenos viduje būdavo ir koks varganas atlygis bei pensija teko toms moterims). Matomai kartų ir laikmečio skirtumai skaitytojų tarpe daro savo. Nepasitikintiems ir netikintiems medikais- geriau neskaityti ir nesinervinti.

Atvira knyga apie patirtis, susiduriant su mirtimi. Daug ašarėlių nubraukiau beskaitydama.

Knyga labai patiko, leido iš arčiau prisiliesti prie išėjimo anapilin.Tarsi geriau suvokti šį gyvenimo tarpsnį.Pasakojimo stilius, vartojami žodžiai, išsireiškimai nukėlė į vaikystę.Panašiai kalbėjo a.a. močiutė, kai buvau maža.

Beveik (ne)perskaičiau.Kaip madingai parašiau, ane? Taip, nežinau, lyg norėta su humoru parašyti skaudžias istorijas, lyg sarkastiškai. Kažkaip nevisai skaniai, mano galva, gavosi.Labai daug savo "sąmojaus" Toks lyg noras įlįsti į kitų sąžinę, dūšią.Lyg priekaištas.... Lyg noras apsakyti savo sunkią dalią. Nežinau kaip vertinti. Bet savotišku humoru išreikštos mintys. Nemėgstu tokių knygų.

Knyga savotiškai įdomi ir įtraukianti. Ir slogi, ir verčianti susimąstyti. Nepatiko nuolatinis verkšlenimas dėl slaugytojų nevertinimo, darbo krūvio.

3,5 ⭐️⭐️⭐️ ne daugiau.

Knygoje yra gerų ir reikalingų minčių ir ji naujoviška tačiau minčių dėstymas vidutiniškas, daug pilstymo.

Esu priblokšta. Ne todėl kad każko nežinojau ar negalėjau įsivaizduoti. Esu priblokšta mirties paprastumo ir kasdieniškumo. Nuostabi knyga. Turtinga, vaizdinga kalba. Patirtys. Žmonės. Charakteriai.

Verta pskautyti visiems besiskundžiantiems kasdienybe

Nuostabi knyga. Įtraukianti, nuoširdi, jautri. Ir tikrai neliūdna. Kiekviena istorija dvelkia meile gyvenimui. Daug daug patiktukų ir padėka autorei. Sužavėjo ir knygos dizainas.

Pasidėjau į lentyną ir negaliu atsižiūrėti į tą mirgantį laumžirgį. Taip gerai viršelis atspindi turinį. Tikrai atsiversiu ne kartą.

Super! Knyga iš paciento pusės apie išgyvenimus ir tikrąją, nepagrąžintą mūsų visų sveikatos sistemą.

Pritariu visiems puikiems atsiliepimams apie šią knygą. Kas bodisi skiepų propagavimu, galite irgi skaityti, be skiepų temos ten daugybė gerų, naudingų, paliečiančių istorijų. Taip jau sutapo, kad beskaitant šią knygą mane ištiko gyvenimo praktika - teko išlydėti seną artimą žmogų Anapilin, palaikyti už rankos... Ne viską padariau, kaip būtų reikėję, bet nei tu, žmogau, žinai, kad va jau paskutiniai kartai, o ir to paties momento stresas vis dėlto labai išbalansuoja... Ypač, kai mirtis gana netikėta. Dar ši knyga labai tinka turintiems senstančius/senus tėvus, senelius. Taip pat aprašomos ir jaunų,labai ligotų žmonių istorijos. Didžiulis ačiū Laimutei už šį kūrinį, už jos ypatingą stilių ir kalbos manierą. Ir taip, be viso kito, dar ir dizainas knygos labai ypatingas

Puiki knyga, nepagražinta tiesa apie vieną sunkiausių specialybių ir su kokiais sunkumais tenka susidurti kiekvieną dieną.

labai patiko

Užvertusi paskutinį knygos puslapį esu kupina dėkingumo autorei. Už drąsą, už paprastą ir tikrą, nesumeluotą nuoširdumą. Itin taiklus knygos pavadinimas. Nes knyga yra apie mirtį, autorės ir kitokiais vardais vadinamą, bet ir apie gyvenimą, prasmę, pašaukimą, kitus mažiau svarbius dalykus. Atskiri komplimentai knygos apipavidalinimui.

Ypatinga knyga! Verta perskaityti visiems.

Puiki knyga, dar nepabaigiau skaityti, bet autorės pasakojimo stilius labai žavingas. Tiems, kam nepatinka autorės požiūris į skiepus, patarčiau atsipalaiduoti ir tiesiog pasimėgauti įdomiomis istorijomis.

Viskas kaip ir neblogai.Bet skiepų tema tikrai nepatiko .Koks ten jau gėris ....

Knygos autorei dirbant slaugytojos darbą teko patirti ir išgirsti daugybę istorijų. Dabar jos sugulė į knygą. Laima moka pasakoti – taip moka, kad kartais krizeni iki ašarų, o kartas tos ašaros būna pačios giliausios, nuo istorijos jautrumo. Ir – kas labai svarbu – kitam tai tebūtų paprasta istorija, bet Laima ją geba papasakoti taip, tarsi kurtų filmą. Ji labai, labai pastabi detalėms. Jos kalba – ypatingo grožio. Kalbėti apie mirtį, sako autorė, tai kalbėti apie gyvenimą.

Paliečia iki širdies gelmių. Verkiau ir juokiausi.

Puiki knyga. Rekomenduoju visiems paskaityti.

Tragedija, kaip galima rašyti apie skiepus, kuri nužudė tiek žmonių, kaip apie gerą dalyką.... Baisu skaityti tokias nesamones....

Nuoga slaugos realybė. Skirta visiems.